- paliaukė
- 2 paliáukė sf. (1) lietingas oras, pabjurimas: Tai paliáukė, kad neseka niekur nei išvažiuot! Nč.
Dictionary of the Lithuanian Language.
paliaukė
Look at other dictionaries:
paliaukė — 1 paliaukė sf. (1), paliaukė̃ (3b) Dbč 1. žr. paliaukis 1: Matai, kokią paliaukę ji užsiaugino! Kri. Pakaklėje stora paliaukė J.Paukš. 2. pažandė: Padribo burnos ir paliaukės Vaižg. Kad geltonos paliaukės, tai žaltys Smln. 3 … Dictionary of the Lithuanian Language
